Salvador Dali – šokiruojanti asmenybė

Paskelbta 7 kovo, 2015 Atnaujinta 30 birželio, 2015

Apie Salvadorą Dali yra girdėję netgi tie, kurie visiškai nesidomi menu. Kodėl? Nes šis žmogus buvo kitoks. Išskirtinis. Šokiruojantis. Žavus. Ir velniškai talentingas.

Salvadoras Dali yra Katalonijoje gimęs ispanų dalininkas, skulptorius, siurrealizmo atstovas. Jis mėgo kraštutinumus ir net gi yra sakęs ‘Vienintelis dalykas, kurio pasaulyje nebus per daug tai kraštutinumai’. Dali savo kūryboje dažnai tyčiojosi iš šio ydingo pasaulio, kūrė paveikslus, skulptūras, prisidėdavo prie kino filmų kūrybos, įdėjo savo įnašą į teatrą, madą, fotografija. Savo kūrybai netaikė jokių rėmų: „Niekas, net pati gamta, neturi teisės daryti jokių pataisų Dali kuriamame kraštovaizdyje”. Šios istorinės asmenybės biografija pilna netikėtumų ir įdomių faktų.

Salvadoras Dali gimė 1904 metų gegužės 11 dieną Figero mieste (Žirono provincija Ispanijos šiaurėje), pasiturinčio notaro šeimoje. Vaizduojamąjį meną studijuoti pradėjo miesto dailės mokykloje. Nuo 1914 iki 1918 m. buvo auklėjamas Maristų ordino brolių akademijoje Figere.

1916 m. atostogaudamas Kadakese jis pirmą kartą susipažino su modernistiniu menu. Pirmoji personalinė Dali paroda įvyko 1919 m. 1921 m. tėvas nusprendė pasiųsti dailininką studijuoti į Madrido dailės Akademiją. Sostinėje Salvadoras susipažįsta su tokiais ispanų kultūros veikėjais, kaip Luisas Bunjuelis ir Federico García Lorca.

Tęsdamas pažintį su naujomis dailės kryptimis, Dali eksperimentuoja su kubizmo bei dadaizmo metodais. 1926 m., prieš pat baigiamuosius egzaminus, Dali buvo išmestas iš Akademijos už akiplėšišką pasakymą, kad niekas neturi pakankamai kompetencijos jam egzaminuoti. Tais pačiais metais Dali pirmą kartą važiuoja į Paryžių, kur susipažįsta su Pikaso. Ieškodamas savojo stiliaus, XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje Dali sukuria Pikaso ir Miro įtakotų kūrinių seriją. 1929 m. dailininkas kartu su Bunjueliu dalyvauja siurrealistinio filmo „Andalūzijos šuo“ kūrime. Tuo pat metu jis pirmą kartą sutiko savo būsimą žmoną Galą (Jeleną Djakonovą), tuomet dar poeto Polio Eliuaro žmoną.

Dali darbai demonstruojami parodose, jis įgauna populiarumo. 1929 dailininkas prisijungė prie Andre Bretono organizuotos siurrealistų grupės. 1934 m. Dali susituokė su Gala. Gala buvo rusų imigrantė, kuri buvo vedusi ir beveik 10 m. vyresnė už Dali. Ši moteris sugebėjo visiškai užvaldyti Salvadoro širdį ir tapo jo mūza, bei įkvėpimo šaltiniu.

1934 m. Salvadoras Dali ir Gala oficialiai susituokė santuokų rūmuose. O praėjus daugiau nei 24 m. susituokė antrą
kartą pagal katalikišką ceremoniją.

1936 m. menininkas dalyvavo Londono tarptautinėje siurrealistų parodoje. Savo paskaitą, „Fantomes paranoiaques authentiques“ dėstė  apsijuosęs jūros skafandrą ir šalmą, bei atvyko, nešdamasis biliardo lazdą ir vesdamasis porą Rusijos vilkšunių. Aplinkiniams pareiškė: ‘aš tik noriu parodyti, kad aš nėriau giliau į žmogišką protą.’

Ispanijoje atėjus į valdžią generolui Fransui ir prasidėjus pilietiniam karui, Dali buvo vienas iš daugelio, kuris palaikė generolo rėžimą. Tai buvo nesuderinama su siurrealizmu, o Andrė Bretonas  pravardžiavo „Avida Dollars“ (trokštančiu dolerių) ir buvo pašalintas iš siurrealistinio judėjimo. Pats Dali savo pranešime pasakė ‘Siurrealizmas esu aš’.

Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui Dali kartu su Gala išvyksta į JAV, kur gyvena 1940–1948 m. 1942 m. dailininkas išleidžia savo autobiografiją „Slaptasis Salvadoro Dali gyvenimas“. Jo literatūriniai bandymai, kaip ir meno kūriniai, atneša komercinę sėkmę.

Po Antrojo pasaulinio karo, Dali savo darbuose įtraukė optines apgaules, holografiją, geometriją.

Grįžęs į Ispaniją Dali daugiausiai gyvena savo numylėtoje Katalonijoje. 1981 m. jis susirgo Parkinsono liga. 1982 m. miršta Gala. Po žmonos mirties Dali iš dalies prarado norą gyventi, kurti, manoma, kad kelis kartus bandė nusižudyti. Dali mirė 1989 m. sausio 23 d. ištiktas širdies smūgio.