Kubos politikas ir revoliucionierius Fidel Castro

Paskelbta 1 liepos, 2015 Atnaujinta 30 birželio, 2015

Fidelis Kastro (angl: Fidel Alejandro Castro Ruz) gimė 1926 m. rugpjūčio 13 dieną. Fidelio tėvai yra
imigrantai iš Ispanijos. Tėvas (Angle Castro) buvo plantacijos šeimininkas, o motina Lina Ruz Gonzalez virėja. Tai buvo katalikiška šeima, o sūnūs mokėsi Jėzuitų mokyklose.

1945 m. įstojo į Havanos universitetą, kur studijavo teisę. Studijuodamas Fidelis Castro įsitraukė į revoliucionierių gretas.

Tai, kad Fidelis Castro dalyvavo entuziastingai revoliuciniuose judėjimuose rodo, 1947 m. dalyvavimas Dominikoje, kai Kubos ir Dominikos tremtiniai nesėkmingai bandė nuversti diktatorių Rafaelį Truchilą.

1948 m. balandžio mėnesį, Kolumbijoje, Bogotos mieste dalyvavo riaušėse.

1950 m. baigė Havanos universitetą. Turėdamas teisininko išsilavinimą dirbo advokatu. Tais pačiais metais įstojo į Kubos Liaudies partiją. Toje partija įgijo autoritetą ir tapo jos kandidatu į Atstovų rūmus. Rinkimų Fidelis
nesulaukė, nes generolas Fulchensijus Batista įvykdė šalies perversmą ir atšaukė rinkimus. Tada Fidelis Kastro ėmė organizuoti sukilimą.

Sukilimas buvo suorganizuotas 1953 m. liepos 26 dieną Santjago de Kuba mieste. Šiame sukilime dalyvavo 160 žmonių, iš kurių gyvi liko 29 tarp jų ir Fidelis. Už dalyvavimą sukilime nuteistas 15 m. laisvės atėmimo bausme, bet vėliau paleistas į laisvę, Fidelis persikėlė į Meksiką ir ten įkūrė „Liepos 16 judėjimą“

1956 m. gruodžio 2 dieną F. Castro ir dar 81 vyrų atplaukė į Kubą (Orientės provincija) ir ten susikibo su vyriausybės armija. Mūšis buvo pralaimėtas, o liko gyvi tik 11 žmonių tarp jų ir F.Castro ir jo brolis. Likę
revoliucionieriai pasitraukė į Siera Maestros kalnus ir iš ten tęsė partizaninę kovą. Prie Kastro jungėsi vis daugiau partizanų, kol galiausiai jiems pavyko įveikti vyriausybės armiją ir 1959 m. sausio 1 dieną partizanai įžengė į Havaną. Diktatorius Fulgencio Batistaspėjo pabėgti. Po savaitės į Havaną atvyko ir pats F. Castro. Vasario 16
dieną tarpo šalies premjeru. Jis taip pat buvo ir vyriausiasis kariuomenės vadas.

Tapęs vadovu  šalį pertvarkė pagal komunistinį modelį. Privati nuosavybė buvo nacionalizuota, reformuotas žemės ūkis, sveikatos apsauga. Tačiau nebuvo įvykdyta revoliucijoje žadėta sąžinės ir žodžio laisvė.

Kadangi Fidelio Kastro valdoma šalis tapo komunistine ir visai netoli JAV, tai prasidėjo eilę pasikėsinimų į Fidelį. Jeigu tikėti skaičiais, tai jų buvo net 638, tačiau vis tiek Kubos lyderis yra gyvas. Apie
pasikėsinimus skaitykite čia. Jei įdomu, kaip veikia greitosios paskolos, paspauskite nuorodą.

1960 m. buvo pasirašyta prekybos sutartis su SSRS,  o JAV atsakė įvesdama ekonomines sankcijas ir 1961 m. nutraukė diplomatinius ryšius. 

1961 m. JAV bandė nuversti Kastro, kai apginklavo daugiau nei tūkstantį sukilėlių, tačiau Kubos armijai pavyko atlaikyti puolimą.

1962 m. pasaulyje kilo Kubos krizė, nes SSRS vadovybė reaguodama į Kubos prašymą padėti apsiginti nuo JAV, bandė dislokuoti branduolines raketas. Kilus aršiam JAV pasipriešinimui SSRS valdžia sutiko atsisakyti šio
plano, mainais, už tai, kad CŽV nerengs pasikėsinimo F. Castro.

1976 m. tampa Kubos prezidentu. Taip pat jis tapo Komunistų partijos pagrindiniu sekretoriumi ir išlaikė savo įtaką armijai, nes buvo Vyriausiuoju kariuomenės vadu.

Tapęs prezidentu, Fidelis siekė už savo šalies ribų platinti Marksistinę ideologiją, tačiau nesėkmingai.

1992 m. žlugus pagrindinei Kubos partnerei Tarybų sąjunga ištiko ekonominė krizė, kurią dar pagilino JAV įvestos sankcijos.

Tada Kuba su Fideliu priešakyje pradėjo vykdyti reformas, pradėjo rastis privatus kapitalas, didėjo turistų srautas, kuris Kubai atnešė didelių pajamų.

1998 m. Kubą aplankė popiežius Jonas Paulius. Po šio vizito kilo šiokios tokios demonstracijos, kurios buvo greitai išvaikytos.

2001 m. sakydamas savo eilinę Kalbą, Kubos lyderis prarado sąmonę.

2004 m. paslydo ir pagriuvo filmuojant televizijos laidą.

2006 m. Fidelį Kastro užpuolė liga. Kuo jisai sirgo pasakyti sunku. Yra daug versijų, viena iš jų, kad sirgo storosios žarnos uždegimu, Parkinsono liga.  Šiuo metu yra atsigavęs, bet labai silpnos sveikatos.

Nuopelnai

Sukurta pakankamai gera sveikatos apsauga.

Šeima

Pagrindinis Fidelio Kastro bendražygis yra jo brolis Raulis Kastro. Jis su Fideliu nuo pat revoliucijos pradžios, o dabar Kubos valdytojas. Sakoma, kad brolis yra žymei žiauresnis už ilgaamži Kubos lyderį.

Pirmoji žmona  Mirta Díaz-Balart, kuri jam pagimdė sūnų Fidelito Castro Díaz-Balart.

1955 m. pora išsiskyrė, o buvusi žmona išvyko į Europą.

Antroji žmona buvo  Dalia Soto, kuri Kubos diktatoriui pagimdė penkis vaikus. Dar vienas vaikas yra nesantuokinis.