Apie Budą

Paskelbta 3 balandžio, 2015 Atnaujinta 30 birželio, 2015

Buda gimė Indijoje, karališkoje šeimoje, maždaug prieš du su puse tūkstančio metų. Rūmuose gaudavo viską, ko tik įsigeisdavo: gero maisto, puikių darbužių, daug nuostabių moterų. Jis galėjo mėgautis didžiule valdžia ir aukščiausia padėtimi. Būdamas karaliaus sūnus, jis vieną dieną turėjo paveldėti galingą karalystę. Tačiau Sidharta jautėsi labai nelaimingas, nes negalėjo suprasti, kas jis yra. Negalėjo suprasti, kodėl egzistuoja gyvenimas ir mirtis. Be to, jį labai liūdino tai, kad visos būtybės turi sirgti, senti ir mirti. Taigi jam iškilo didysis klausimas apie savo paties ir visų būtybių prigimti: “Kas aš esu? Nežinau.“

Tuo metu Indijoje beveik visi žmonės išpažino induizme vyravusį brahmanizmą. Tačiau brahmanizmas jaunajam princui neatsakė į kankinantį klausimą. Ir jis jautdėsi dar nelaimingesnis. “Ko žmonės ateina į šį pasaulį? Kodėl kasdien turime valgyti? Kas aš esu?“ – šie ir kiti panašūs klausimai nuolat sukosi jo galvoje. Galiausiai valgis jam tapo beskonis, muzika nebeteikė džiaugsmo. Puikūs rūmai virto kalėjimu.

Vieną naktį Sidharta paliko rūmus. Paliko savo šeimą, savo žmoną, savo kūdikį, nusiskuto galvą ir tapęs vienuoliu išėjo į kalnus. Šešerius metus jis itin atkakliai savęs klausė: “Kas aš esu?“ ir meditavo. Neprarasdamas ryžto, ištikimai laikėsi pagrindinės savo ieškojimų krypties. Pagaliau vieną rytą, medituodamas po Bodhio medžiu, rytiniame danguje jis pamatė Aušrinę. Tą akimirksni – BUM! – Sidharta ir ta žvaigždė tapo visišku vieniu. Jis suvokė savo tikrąją esmę.

Sidharta suvokė, jog jo protas yra visata – begalinė laike ir erdvėje, o ištisa visata yra ne kas kita, kaip jo paties protas. Jis perprato, jog šioje vienybėje nėra nei gyvenimo, nei mirties. Niekas neatsiranda ir niekas neišnyksta. Sakoma, kad “jis tapo Buda“, t. y. jis suvokė savo tikrąją prigimtį. Vėliau Buda paskelbė Keturias Tauriąsias Tiesas, ėmėsi mokyti visus norinčius ir padėjo pamatus šiuolaikiniam budizmus. The rest is history, kaip sako anglai.