Visatos gimimas (kūrybinė autobiografija)

Paskelbta 20 sausio, 2015 Atnaujinta 30 birželio, 2015

Pamenu, pačioje pradžioje – lyg gana neblogai sumodeliuotame, tačiau realizmu nepasižyminčiame kompiuteriniame žaidime, susikūriau žavią, protingą bei itin charizmatišką veikėją. Įdiegiau jai gausų kognityvinių gebėjimų paketą, turėjusį užtikrinti visapusiškai sėkmingą kelionę per šią retai kada bepasibaigiančią pakilimų ir nuosmukių virtinę, kurią kartais vadiname Gyvenimu, o kartais – Amerikietiškais Linksmaisiais Kalneliais. Besąlygiškai mylinčia Kūrėjo akimi, tobula savajame netobulume, suformavau savąjį Kelią link visuotinio troškimų išsipildymo ir švelnia ranka patraukiau visas kliūtis. Noriu pabrėžti, jog troškimai buvo parinkti atsižvelgiant į visas gero tono bei etiketo taisykles: nepamiršau nė vienos šventosios ydos ir nė vienos mirtinos dorybės, nė vienos iš jų neišskyriau. Įdomumo vardan – kad pati sau nepabosčiau – į Gyvenimo tešlą įmečiau žiupsnelį dvasingumo ir ezoterikos. Vienus kampus užaštrinau, kitus – padailinau, ir išėjau į teisėtai užtarnautą pietų pertrauką.

Maloniai begurkšnojant penktąjį kavos puoduką, į galvą šovė beprotiška mintis:

“O gal prieš nuspaudžiant ‘START’ mygtuką, vis tik reikėtu pasikonsultuoti su Dievu? Visuotinės Demiurgų Asamblėjos tinklalapyje Jis pristatomas kaip tikras savo ir visų kitų sričių specialistas. Maža to, ten jis susilaukė daugelio puikių atsiliepimų, šimtus kartų buvo palike’intas. Manau, Jis tikrai galėtų padėti išspręsti kelis inžinerinio dizaino klausimus, dėl kurių šiek tiek nerimauju.“

Tačiau sužinojusi nežmoniškus Dievo konsultacijų įkainius, nusprendžiau veikti savarankiškai…

Tikiuosi, labai nepasimetei. Šiandien surengiau sau kūrybinį ekskursą – norėjau pasižiūrėti, sugebu aš dar šį, tą ir aną, ar nelabai. Savo išvadas padariau – beliko sulaukti Tavo atsiliepimų! 🙂