filosofija
Akistata su amžinybe (Friedrich Nietzsche)
Taip jau išėjo, jog pirmuosius du šio tinklaraščio įrašus skyriau dviems didžiausią įtaką mano gyvenime turėjusiems istoriniams asmenims. Keista, jog būtent knygų ar muzikos veikėjus paauglystėje laikiau didžiausiais savo autoritetais. Tiesą sakant, net ir dabar šis fenomenas tebesitęsia – galbūt kiek kitokia forma, tačiau savo esme labai panašus ankstesniam “mokymuisi ne iš žmonių, o iš knygų“. Matyt visa tai yra verta detalesnės analizės – psichoterapeuto kabinete, o ne internetiniame tinklaraštyje. Tad grįžkime prie Nyčės.
Nyčė – vienos geriausių mano draugių šunelio vardas. Gimė jis 2011 m., Vilniaus rajone, Pagėgių kaime… Mjo, matau, kad nelabai juokinga – atsiprašau. 😦
Frydrichas Vilhelmas Nyčė – žymus vokiečių filologas, filosofas, meno ir kultūros kritikas, poetas bei kompozitorius – gimė 1940 m. tuometinėje Prūsijos karalystėje. Nyčė augo ir brendo nacionalizmo, šovinizmo klestėjimo laikotarpiu ir savo kūriniuose neretai aptardavo panašaus pobūdžio “geopolitinio mačizmo“ idėjas. Vis tik, išgarsėjo šis vokiečių filosofas laisvu stiliumi, rytų mistikų tekstus primenančiomis metaforomis ir neįtikėtinai skvarbiu žvilgsniu, kuris leido istorijos sklaidoje ne tik išvysti, bet ir naujai įdiegti “Dievo mirties“, “valios siekti galios“ ir “amžinojo sugrįžimo“ idėjas.
Nepaisant to, jog Nyčės filosofija neretai alsuoja tamsa ir jei ne nihilizmu, tai bent racionaliuoju pesimizmu – pats autorius neretai yra priskiriamas prie humanizmo filosofų. Skelbdamas “Dievo mirtį“, Nyčė aukštino žmogų ir kvietė jį užimti atsilaisvinusią visa ko etalono vietą. Kaip ir Frank Zappa, mano gyvenime jis suvaidino lemiamą vaidmenį kvietimu suabejoti tradicinėmis vertybėmis, įprastais naratyvais ir Gyvenime ieškoti savojo, dar nepraminti Kelio.
Artėjančių Naujųjų Metų proga linkiu to, ko, manau, būtų palinkėjęs pats Nyčė – atšvęsti juos naujai, atšvęsti juos kitaip. Leiskite Naujųjų Metų dvasiai Jus pakylėti į naują gyvenimo – gyvenimo Laisvėje – etapą. Su! 🙂
Biografijos 