Aleksandras Dubčekas – žmogus, sukėlęs Prahos pavasarį

Paskelbta 2 rugsėjo, 2015

Aleksandras Dubčekas yra vienas iškiliausių 20 amžiaus politikų, kurio veikla iki šiol vertinama nevienareikšmiškai. Apie jį sužinojo iš Prahos pavasario 1968 m.Daugelis jį laiko reformų simbolių, ir bandymu kurti žmogiškesnį komunizmą.  Tačiau jo kritikai pabrėžia, kad po Aleksandro Dubčeko sukeltos Prahos revoliucijos, visoje Sovietų sąjungoje apmirė reformos ir modernesnis mąstymas. Daugelis lyderių bijojo imtis reformų, matydami Prahos pavasario pavyzdį. Taip pat po įvykių Prahoje, Sovietų sąjungoje įsivyravo kietosios rankos valdymo politiką.

Aleksandras Dubčekas 1921 lapkričio 27 diena – 1992 lapkričio 7 diena.

Aleksandras Dubčekas  (Alexander Dubček) Slovakijos politinis veikėjas, reformų simbolis, vadovavęs Čekoslovakijos respublikai 1968-1969 m.

Aleksandras Dubčekas gimė 1921 m. lapkričio 27 dieną  Unhroveke (Unhrovec) Čekoslovakijoje, dabartinė Slovakija. Jo tėvas Štefanas grįžo į Čekoslovakiją iš Čikagos, po Pirmojo Pasaulinio karo. Į Čekoslovakiją atvyko ieškoti geresnio darbo, nes apie 1920m. Amerika buvo kamuojama didžiulės ekonominės depresijos.

Kai tėvas Štefanas prisidėjo prie Čekoslovakijos komunistų partijos kūrimo (KSČ), Aleksandrui buvo 3 metai. Vėliau tėvai išvyko į Sovietų sąjunga padėti statyti komunizmo, nes Čekoslovakijoje atlyginimas buvo menkas.

1938 m. šeima grįžo į Čekoslovakiją prieš pat pirmąjį pasaulinį karą.

1939 m. A.Dubčekas įsijungė į komunistų partijos gretas.

Vykstant karui A.Dubčekas prisijungė prie slapto judėjimo, kuris kovojo prieš vokiečius, kuriam vadovavo Josefas Tisas.

1944 m. dalyvavo Slovakų nacionaliniame sukilime ir buvo sužeistas, o jo brolis nužudytas.

1955 m. stengėsi prisijungti prie centrinio komiteto komunistų partijoje. Tais pačiais metais jis buvo išsiųstas į Maskvą mokytis politinės teorijos Politikos kolegijoje. 1958 m. baigė ir gavo diplomą.

1962 m tapo Čekoslovakijos komunistų partijos centrinio komiteto nariu. 1963 – 1966 m. vadovavo slovakų komunistų partijai. Komunizmui esant, apie 1960 m. Čekoslovakijos ekonomika turėjo rimtų problemų ir tai nepatiko kai kuriems Prahos centrinio komiteto nariams.

1967 m. dalis reformatorių metė iššūkį  tuometiniam pirmajam sekretoriui Antoninui Nonovtny (Antonín Novotný) . A.Novotny nepavyko gauti palaikymo iš Maskvos, todėl turėjo užleisti savo vietą.

1968 m. sausio 5 dieną, A.Dubčekas tampa pirmuoju sekretoriumi Čekoslovakijos komunistų partijoje.

Tapęs pirmuoju sekretoriumi Aleksandras Dubčekas pradėjo reformas, siekė paskaidrinti partijos veiklą, suteikti daugiau laisvės. Jo programa vadinosi „socializmas žmogišku veidu“.

Bet tais laikais visi sprendimai ateidavo iš Maskvos, o A. Dubčekas galvojo pritarimą gausiąs. Tais laikais buvo šaltojo karo įkarštis, Sovietų sąjunga palaikė blogus ryšius su Kinija, JAV kariavo  Vietname ir daugelis kitų politinių įvykių, kurie kėlė nerimą Tarybų sąjungos vadovams. Todėl jie labai su nerimu žiūrėjo Aleksandro Dubčeko reformas ir leidimo nedavė.

Galiausiai Sovietų sąjunga su Varšuvos pakto narėmis nusprendė surengti intervenciją į Čekoslovakiją, ir taip padėti „geriesiems komunistams“. 1968 rugpjūti sovietų tankai įsiveržė į Čekoslovakiją ir Prahos pavasaris buvo numalšintas. Pabaiga jo laikoma 1968 m rugpjūčio 21 diena.

1969 – 1970 m. rugpjūčio mėnesį prarado pirmojo sekretoriaus pareigas ir buvo paskirtas ambasadoriumi Turkijoje.

1970 m. buvo išmestas iš komunistų partijos. Nuo to laiko, jo politinė veikla stovėjo vietoje. Ji atgijo 1989m. byrant Sovietų sąjungai.

Tais metais Čekoslovakijoje įvyko aksominė revoliucija, po kurios Aleksandras Dubčekas užėmė Federalinės asamblėjos pirmininko postą. Buvo manoma, kad jam pavyks tapti nepriklausomos Slovakijos pirmuoju prezidentu, tačiau  1992 m. lapkričio 7 dieną atsitiko nelaimė ir šis garsi asmenybė žuvo autoavarijoje.

Apie Prahos pavasarį

 7 dešimtmetyje  buvo šaltojo karo įkarštis, demokratinės Vokietijos  respublikos ir Vokietijos federalinės respublikos santykiai buvo krizėje, Berlyno sienos statymas išliko atmintyje, buvo jaučiamas Karibų krizės padariniai, Sovietų sąjungos komplikavosi santykiai su Kinija, o JAV pradėjo Vietnamo karą. Tokioje aplinkoje Aleksandras Dubčekas pradėjo vykdyti reformas.

Šias reformas žmonės sutiko palankiai, nes ir ekonominė padėtis šalyje daugelį netenkino.

Sovietų vadovybė išsigando šių reformų ir pradėjo rengti įvairių respublikų susitikimus  , buvo sprendžiama Čekoslovakijos veiksmai, kuri strategišku požiūriu buvo svarbi ir įtakinga.

Kol Varšuvos pakto narės sprendė veiksmus prieš Čekoslovakijoje, pastaroje gyvenantys čekai ir slovakai atrodo prarado savo priešiškumą ir pradėjo palaikyti reformas. A. Dubčeką rėmė dauguma, taip pat Rumunija ir Jugoslavija.

O Tarybų sąjungos vadovybėje buvo manoma, kad jį remia mažuma ir įvedus ar pakeitus centrinio komiteto pirmininką viskas pasikeis tik į gerą.

Tais laikais ir Paryžiaus gatvėmis buvo nešamos Lenino, Che Guevaros plakatai ir komunistinis gyvenimas buvo madingas. Viskas apsivertė po Prahos revoliucijos. Žmogiški komunistų idealai žlugo ir atrodo pasauliui atsivėrė akys.