Visatos gimimas (kūrybinė autobiografija)
Pamenu, pačioje pradžioje – lyg gana neblogai sumodeliuotame, tačiau realizmu nepasižyminčiame 
kompiuteriniame žaidime, susikūriau žavią, protingą bei itin charizmatišką veikėją. Įdiegiau jai gausų kognityvinių gebėjimų paketą, turėjusį užtikrinti visapusiškai sėkmingą kelionę per šią retai kada bepasibaigiančią pakilimų ir nuosmukių virtinę, kurią kartais vadiname Gyvenimu, o kartais – Amerikietiškais Linksmaisiais Kalneliais. Besąlygiškai mylinčia Kūrėjo akimi, tobula savajame netobulume, suformavau savąjį Kelią link visuotinio troškimų išsipildymo ir švelnia ranka patraukiau visas kliūtis. Noriu pabrėžti, jog troškimai buvo parinkti atsižvelgiant į visas gero tono bei etiketo taisykles: nepamiršau nė vienos šventosios ydos ir nė vienos mirtinos dorybės, nė vienos iš jų neišskyriau. Įdomumo vardan – kad pati sau nepabosčiau – į Gyvenimo tešlą įmečiau žiupsnelį dvasingumo ir ezoterikos. Vienus kampus užaštrinau, kitus – padailinau, ir išėjau į teisėtai užtarnautą pietų pertrauką.
Maloniai begurkšnojant penktąjį kavos puoduką, į galvą šovė beprotiška mintis:
“O gal prieš nuspaudžiant ‘START’ mygtuką, vis tik reikėtu pasikonsultuoti su Dievu? Visuotinės Demiurgų Asamblėjos tinklalapyje Jis pristatomas kaip tikras savo ir visų kitų sričių specialistas. Maža to, ten jis susilaukė daugelio puikių atsiliepimų, šimtus kartų buvo palike’intas. Manau, Jis tikrai galėtų padėti išspręsti kelis inžinerinio dizaino klausimus, dėl kurių šiek tiek nerimauju.“
Tačiau sužinojusi nežmoniškus Dievo konsultacijų įkainius, nusprendžiau veikti savarankiškai…
Tikiuosi, labai nepasimetei. Šiandien surengiau sau kūrybinį ekskursą – norėjau pasižiūrėti, sugebu aš dar šį, tą ir aną, ar nelabai. Savo išvadas padariau – beliko sulaukti Tavo atsiliepimų! 🙂
Akistata su amžinybe (Friedrich Nietzsche)
Taip jau išėjo, jog pirmuosius du šio tinklaraščio įrašus skyriau dviems didžiausią įtaką mano gyvenime turėjusiems istoriniams asmenims. Keista, jog būtent knygų ar muzikos veikėjus paauglystėje laikiau didžiausiais savo autoritetais. Tiesą sakant, net ir dabar šis fenomenas tebesitęsia – galbūt kiek kitokia forma, tačiau savo esme labai panašus ankstesniam “mokymuisi ne iš žmonių, o iš knygų“. Matyt visa tai yra verta detalesnės analizės – psichoterapeuto kabinete, o ne internetiniame tinklaraštyje. Tad grįžkime prie Nyčės.
Nyčė – vienos geriausių mano draugių šunelio vardas. Gimė jis 2011 m., Vilniaus rajone, Pagėgių kaime… Mjo, matau, kad nelabai juokinga – atsiprašau. 😦
Frydrichas Vilhelmas Nyčė – žymus vokiečių filologas, filosofas, meno ir kultūros kritikas, poetas bei kompozitorius – gimė 1940 m. tuometinėje Prūsijos karalystėje. Nyčė augo ir brendo nacionalizmo, šovinizmo klestėjimo laikotarpiu ir savo kūriniuose neretai aptardavo panašaus pobūdžio “geopolitinio mačizmo“ idėjas. Vis tik, išgarsėjo šis vokiečių filosofas laisvu stiliumi, rytų mistikų tekstus primenančiomis metaforomis ir neįtikėtinai skvarbiu žvilgsniu, kuris leido istorijos sklaidoje ne tik išvysti, bet ir naujai įdiegti “Dievo mirties“, “valios siekti galios“ ir “amžinojo sugrįžimo“ idėjas.
Nepaisant to, jog Nyčės filosofija neretai alsuoja tamsa ir jei ne nihilizmu, tai bent racionaliuoju pesimizmu – pats autorius neretai yra priskiriamas prie humanizmo filosofų. Skelbdamas “Dievo mirtį“, Nyčė aukštino žmogų ir kvietė jį užimti atsilaisvinusią visa ko etalono vietą. Kaip ir Frank Zappa, mano gyvenime jis suvaidino lemiamą vaidmenį kvietimu suabejoti tradicinėmis vertybėmis, įprastais naratyvais ir Gyvenime ieškoti savojo, dar nepraminti Kelio.
Artėjančių Naujųjų Metų proga linkiu to, ko, manau, būtų palinkėjęs pats Nyčė – atšvęsti juos naujai, atšvęsti juos kitaip. Leiskite Naujųjų Metų dvasiai Jus pakylėti į naują gyvenimo – gyvenimo Laisvėje – etapą. Su! 🙂
Frank Zappa (mini-monografija)
Sveiki!
Pirmąjį įrašą matyt reikėtų pradėti nuo asmens, kuris mano gyvenime turėjo lemiamą įtaką ir lig šiol gyvena vienoje šilčiausių mano širdies ertmių. Oi, vėl su “turėčiau“ prasidėjau. Atsiprašau, norėjau pasakyti, jog šį tinklaraštį NORIU pradėti nuo Frank Zappa pristatymo. Noriu, o ne kažkoks neaiškus “reikėtų“. Atleisk, kartais užsimirštu – kartais pasimetu.
Movin on. 🙂 2013-aisiais metais buvo minimas 20-osios Frank Zappa mirties metinės. Ta proga, Vilniuje buvo surengtas koncertas “Zappa Plays Zappa“, kuriame koncertavo ir pagrindines aranžuotes atliko Frank sūnus Dweezil Zappa. Jei nesate nieko girdėję apie nė vieną iš jų (nors tai būtų ypatingai keista dėl Frank Zappa biusto Vilniuje matomumo), siūlau trumpą Frank Zappa kūrybinės biografijos overview:
Frank Vincent Zappa gimė 1940 m. Baltimorėje, Merilendo valstijoje (JAV). Per daugiau nei tris dešimtis metų trukusią muzikinę karjerą, Frank’as išbandė save pačiose įvairiausiose roko, džiazo ir klasikinės muzikos amplitudėse. Jis buvo ne tik muzikantas, puikiai įvaldęs gitaros meną, tačiau taip pat – ir progresyvus kompozitorius, dainų atlikėjas, vizualusis menininkas. Frank Zappa muzika – ta, kuri pasiduoda lyrinėms interpretacijoms – garsėja unikaliu humoro ir įžvalgos mišiniu, padedančiu ne tik pasimėgauti muzikiniais garsais, tačiau taip pat ir skatinančiu gerokai pasukti galvą.
Paauglystėje mane žavėjo ikonoklastiniai Frank Zappa ir jo kuriamos muzikos aspektai. Tokios dainos, kaip “Muffin Man“ ar “The Torture Never Stops“ įkvėpdavo ir lyg antimaterinis dinamitas išsprogdindavo bet kokias konformizmo ar tunelinio mąstymo liekanas iš manojo gyvenimo.
Kviečiu “išbandytį“ Frank Zappa patiems. Virš 100 albumų siekianti diskografija neabejotinai turi ką pasiūlyti kiekvienam. 🙂
Biografijos 